Asmeninė informacija
Bilietų informacija
Vilniaus energetikos
forumas
Lapkričio 7 d.
500 EUR + PVM

Dviejų dienų
bilietas
Lapkričio 6-7 d.
850 EUR + PVM
Bendra suma:
0.00 EUR + PVM
Registruotis fiziniam asmeniui → Registruotis juridiniam asmeniui →

Vilniaus energetikos forumo misija

Apie 3 mlrd. eurų – tai žala, kurią nedidelė Lietuvos valstybė ir jos piliečiai patyrė dėl to, kad nuo 2002-ųjų buvo įgyvendinama netinkama strategija šilumos ūkyje – remtis „Gazprom“ tiekiamomis dujomis, o ne pereiti prie vietinio biokuro. Nors Vilniaus energetikos forumą organizuojančio solidžiausio Lietuvoje žurnalo įkūrėjai tuo metu nuosekliai stengėsi įtikinti valdžios atstovus, kad mūsų laukia dujų brangimo etapas, todėl privalu pereiti prie vietinio biokuro ir taip ne tik sumažinti dujų brangimo smūgį Lietuvos ekonomikai bei piliečių gerovei, bet ir sukurti tūkstančius naujų darbo vietų su biokuru susijusiuose sektoriuose bei smarkiai sumažinus importą padidinti mokestines pajamas į biudžetą.

Deja, tuometė Lietuvos valdžia, manytume, ne be išorės įtakos, pasirinko klaidingą kelią – išlikti priklausomiems nuo dujų tiekimo monopolį turinčio Rusijos koncerno, todėl 2008-uosius Lietuva pasitiko ne tik krisdama į ekonominę krizę, bet ir smaugiama „Gazprom“. Kad tokia situacija nepasikartotų, 2007-aisiais nepriklausomi leidėjai Eduardas Eigirdas ir Almantas Gliožeris įsteigė Demokratijos plėtros fondą ir pradėjo leisti žurnalą VALSTYBĖ. Pagrindiniais leidybos tikslais buvo įvardyti ekonominės plėtros skatinimas ir energetinės nepriklausomybės įtvirtinimas. Siekdama šio tikslo, nuo 2008-ųjų redakcija pradėjo organizuoti Lietuvos energetikos konferenciją, kurios šūkis – „Nepriklausoma energetika – stipri ekonomika“. Žurnalas ir ši konferencija rėmė daugybę sprendimų, kurie padidino Lietuvos, Baltijos valstybių ir Europos Sąjungos (ES) energetinį saugumą, tačiau ilgainiui tapo akivaizdu, kad turime kalbėti ne tik apie Lietuvos ar Baltijos valstybių, bet ir apie visos ES politiką. Nes vienas svarbiausių sprendimų, kuriuos rėmė žurnalas ir Lietuvos energetikos konferencija, – SGD terminalo projekto įgyvendinimas, siekiant sustabdyti Lietuvos ekonomiką dujų kainomis smaugiančio „Gazprom“ monopolį, – nepaisant milžiniško pasipriešinimo buvo priimtas, tačiau kartu atsiskleidė ES, kaip vieningos valstybių sąjungos, kurių tikslas – bendra gerovė ir demokratinės sąjungos klestėjimas, neįgalumas pasipriešinti išorės jėgoms ir įgyvendinti tokią strategiją, kuri užkirstų galimybę silpninti Europą bei pavienes valstybes.

Omenyje turime tai, kad nors ES regioniniam SGD terminalui skyrė šimtus milijonų eurų ir tai turėjo palengvinti šio projekto įgyvendinimo procesą, pinigai liko nepanaudoti, nes nebuvo aptarti konkretūs sprendimai, kurie užkirstų kelią sabotuoti SGD projekto teigiamą įtaką Baltijos valstybių bei ES priklausomybei nuo „Gazprom“ monopolio šiame regione. Numatant, kad terminalo statyba turi vykti reguliacinėje aplinkoje, kuri eliminuotų „Gazprom“ įtaką dujų rinkai. Tad Lietuva, kurią koncernas „Gazprom“ smaugė kainomis, siekdamas daryti įtaką mūsų šalies vidaus politikai, norėdama gauti ES paramą SGD terminalui susidūrė ne tik su Rusijos įtakos grupių priešišku veikimu, bet ir su konkurencija tarp ES narių, kurios taip pat pretendavo, kad šis terminalas būtų statomas jų teritorijoje, net tuo atveju, jei jų energetikos ir ypač dujų sektorius buvo priklausomas nuo „Gazprom“. Taip Lietuvos politikams, kuriems rūpi Lietuvos ir ES nepriklausomybė bei piliečių ekonominė gerovė, teko rinktis: arba toliau likti smaugiamiems „Gazprom“ diktuojamų kainų ir nestatyti terminalo, arba jį statyti ir išsivaduoti iš „Gazprom“ monopolio gniaužtų, bet rizikuoti negauti ES paramos. Manome, kad buvo pasirinktas vienintelis teisingas kelias – statyti terminalą ir taip išvaduoti ne tik Lietuvą, bet ir visą regioną iš „Gazprom“ diktato. Deja, diskusija dėl ES paramos tęsiasi ir šiandien, vadinasi, SGD terminalas Lietuvos valstybei ir vartotojams kainuoja daug brangiau, o negaunant šios paramos SGD terminalo galimybės mažinti kainas mažėja, taigi vėl išlošia „Gazprom“, o pralošia Lietuvos verslas bei piliečiai, kurie išvadavo bent keletą ES valstybių iš geopolitinio ir ekonominio „Gazprom“ diktato.

Šis pavyzdys, kuris leidžia teigti, kad nekokybiška bendra ES energetikos politika, nesugebant numatyti priešiškų strategijų veikimo ir eliminuoti su tuo susijusios rizikos, pakerta tam tikrų ES narių ekonominę galią bei piliečių gerovę, manytume, puikiai iliustruoja, kodėl praėjusiais metais Lietuvos energetikos konferenciją pervadinome į Vilniaus energetikos forumą. Nes akivaizdu, kad daugybė sprendimų, lemiančių Lietuvos ir Baltijos valstybių energetinę nepriklausomybę, ES energetinį ir infrastruktūrinį saugumą bei ekonominę gerovę, turi būti priimami bendrai, numatant konkrečias vizijas, kurios stiprintų demokratinių valstybių sąjungą, o ne išorės jėgas, siekiančias skaldyti Europą ir primesti tam tikroms kapitalo grupėms bei koncernams naudingą politiką.

Todėl manome, kad žurnalo VALSTYBĖ ir Vilniaus energetikos forumo misija – identifikuoti vykstančius technologinį progresą lemiančius pokyčius, įvardyti svarbiausius sprendimus, kurie turės įtakos energetikos sektoriui, tartis dėl bendrų sprendimų ne tik Lietuvos, regiono, bet ir ES lygmeniu, kad būtų sustiprinta ES energetikos sistema, siekiant didžiausios ekonominės gerovės Europos piliečiams, – yra labai svarbi.

Tai ypač aktualu atsižvelgiant į tai, jog žurnale jau prieš trejus metus identifikuota tendencija, kad pigaus iškastinio kuro era eina į pabaigą, pildosi. Kaip ir mūsų perspėjimas, kuriuo dalijomės prieš septynerius metus, kad jei Lietuvoje ir regione nebus sparčiai plėtojama elektros gamyba, tai taps pretekstu Eurazijos valstybėms, visų pirma Rusijai ir Baltarusijai, įgyvendinti energetikos projektus, tokius kaip Astravo atominė elektrinė, esanti 50 km nuo Lietuvos sostinės Vilniaus, kurių tikslas, manytume, susijęs su pastangomis ne tik daryti įtaką ES energetikai, bet ir tam tikrų ES valstybių, visų pirma Baltijos šalių, ekonomikai bei vidaus politikai. Todėl nesugebėjimas veikti vieningai ir aiškiai formuluoti ES kylančių iššūkių mūsų regionui yra ypač pavojingas.

Manytume, kad visos progresyvios jėgos, veikiančios versle ir politikoje bei priklausančios ekspertų sluoksniui, turi suvokti šių iššūkių svarbą ir paremti mūsų misiją identifikuoti svarbiausius iššūkius, kylančius ES ir Baltijos valstybių energetikai, bei skatinti sutarti dėl labai konkrečių vizijų, kurios padėtų šią riziką transformuoti į ekonominį potencialą. Turime suvokti, kad šiandien energetikoje vykstančių pokyčių kontekste Europa vykstančią transformaciją, susijusią su visuotinės klimato kaitos stabdymu, gali paversti ekonomine galia, kuri stiprintų ES narių ekonomikas bei demokratinių valstybių sąjungą, tačiau, nesugebėdama veikti vieningai, pasiduodama išorės bei kitokių interesų turinčių grupių įtakai, ES gali palikti landų, kuriomis pasinaudos diktatūrinio tipo valstybės, engiančios savo žmones ir per energetikos sektorių skleidžiančios savo įtaką, primetančios panašias valdžias, kurios mindo demokratiją ir ES. Neabejojame, kad tam turime priešintis. Todėl ir mūsų žurnalo redakcijos, ir Vilniaus energetikos forumo misija yra įžiebti laisvės ir kūrybos mintį, kuri turėtų padėti susivienyti, bei sukurti energetikos sistemą, teikiančią naudą demokratijai ir piliečių gerovei. Kad tai taptų realia galia, mums reikia visų progresyvių verslo, politikos ir ekspertų sluoksnio atstovų paramos. Nes tik Jūsų dėka mūsų misija taps galia, kuri prisidės prie demokratijos stiprėjimo bei pasipriešins virš Europos vėl slenkančiai energetinei tamsai.

Iš anksto dėkojame visiems net ir už mažiausią paramą ir tikimės, kad savo veikla sugebėsime prisidėti prie svajonės – laisvos ir klestinčios Europos – išsipildymo.

Šioje interneto svetainėje naudojami slapukai. Slapukai naudojami rinkti informaciją apie apsilankymus svetainėje, pagerinti svetainės veikimą ir siūlyti naudotojams aktualų turinį bei reklamas. Daugiau informacijos ieškokite mūsų Slapukų naudojimo taisyklėse. Skaityti daugiau.
Šioje interneto svetainėje naudojami slapukai. Slapukai naudojami rinkti informaciją apie apsilankymus svetainėje, pagerinti svetainės veikimą ir siūlyti naudotojams aktualų turinį bei reklamas. Daugiau informacijos ieškokite mūsų Slapukų naudojimo taisyklėse. Skaityti daugiau.